Fariš er fram į žjóšaratkvęšagreišslu um eignarhald į orkuaušlindum almennt

 Žaš er ekki rétt aš meš žessari undirskriftasöfnun sé fariš fariš fram į žjóšaratkvęšagreišslu um samninginn viš Magna heldur um eignahald į orkuaušlindum almennt:

"Ég undirrituš/undirritašur skora į stjórnvöld aš koma ķ veg fyrir söluna į HS Orku og skora jafnframt į Alžingi aš lįta fara fram žjóšaratkvęšagreišslu um eignarhald į orkuaušlindum Ķslands og nżtingu žeirra."

Sjį http://www.orkuaudlindir.is/


mbl.is Vilja žjóšaratkvęši um Magma
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Laun skal įkveša meš kjarasamningum

Birtist ķ Fréttablašinu 16. jśni 2010

 Ķ samstarfsyfirlżsingu rķkisstjórnarinnar frį maķ 2009 segir: „Ķ nżafstöšnum kosningum veitti meirihluti kjósenda jafnašarmönnum og félagshyggjufólki skżrt umboš til aš halda įfram og leiša til öndvegis nż gildi jöfnušar, félagslegs réttlętis, samhjįlpar, sjįlfbęrrar žróunar, kvenfrelsis, sišbótar og lżšręšis.“ Andi yfirlżsingarinnar er į žį leiš aš hagsmunir alžżšu verši hafšir aš leišarljósi viš endurreisn efnahagskerfisins, svo sem meš žvķ aš verja velferšarkerfiš eftir föngum – žaš eigi sem sagt ekki aš endurreisa óbreytt žaš kerfi sem hrundi.

 Žannig fer yfirlżst stefna rķkisstjórnarinnar saman viš stefnu og markmiš verkalżšshreyfingarinnar, aš verja kjör alžżšunnar. Hruniš afhjśpaši gķfurlegt aršrįn  aušstéttar į alžżšu. Gagnvart žessari aušstétt žarf verkalżšshreyfingin aš veita stjórnvöldum ašhald en jafnframt verša verkalżšshreyfingin og rķkisstjórnin aš taka höndum saman.

 Vķsir aš slķku samstarfi varš til meš stöšugleikasįttmįlanum sem geršur var ķ jśnķ 2009. Aš honum komu reyndar lķka Samtök atvinnulķfsins, auk rķkisstjórnarinnar, sveitarfélaga og verkalżšshreyfingarinnar, og sįttmįlinn ber žess nokkur merki. Žau sögšu sig frį sįttmįlanum 22. mars sķšastlišinn. Žaš žarf varla aš fara ķ grafgötur meš žaš aš aušstéttinni meš samtök sķn og verkfęri, svo sem Samtök atvinnulķfsins, Višskiptarįš og Sjįlfstęšisflokkinn, er umhugaš aš grafa undan žessari rķkisstjórn eša ķ žaš minnsta hafa einhverja stjórn į henni.

 Eitt af meginatrišum sįttmįlans var samkomulag um aš ljśka kjarasamningum sem skyldu gilda til nóvemberloka 2010. Ķ sįttmįlanum segir: „Forsendur stéttarfélaga į opinberum vinnumarkaši fyrir gerš kjarasamninga eru aš ekki verši gripiš til lagasetninga eša annarra stjórnvaldsašgerša sem hafa bein įhrif į innihald kjarasamninga eša kollvarpa meš öšrum hętti žeim grunni sem kjarasamningar byggja į. Žetta hindrar žó ekki aš sett verši lög sem kalla į breytingar į kjarasamningum enda sé um slķkt samiš milli ašila kjarasamnings ķ framhaldinu.“

 Ašrir ašilar sįttmįlans en SA hafa ekki sagt sig frį honum. Žaš er hins vegar spurning hvort ekki sé kominn tķmi til aš gera nżjan sįttmįla milli rķkisstjórnarinnar og hagsmunasamtaka alžżšu, og žį meš vķštękari ašild, svo sem Öryrkjabandalagsins. Žaš er óžolandi aš rķkisstjórnin, hvort sem žaš eru einstakir rįšherrar eša stjórnin ķ heild, komi meš yfirlżsingar um frystingu launa. Vandi almennings er margžęttur og žaš veršur aš vera sameiginlegt verkefni stjórnvalda og hagsmunasamtaka alžżšu hvernig beri aš leysa hann. Laun og lķfeyrir er einn žįttur žessa vanda.

 Žaš mį benda į aš frį 1. jśnķ 2010 eru lįgmarkslaun starfsmanna Reykjavķkurborgar samkvęmt kjarasamningum 170.000 krónur. Lķklega er engin fastur starfsmašur į žessum launum, en einhverjir eru žar rétt fyrir ofan og allstór hópur er meš laun į bilinu 172-190 žśsund krónur į mįnuši. Ętli sumum žętti žaš ekki ansi knappt til aš lifa af. Į aš frysta slķk laun umyršalaust?

 


Morfķs og skķtkast

Ég hef löngum haft illan bifur į žessari Morfķs-keppni og fannst žaš tįknręnt žegar nemendur eins skólans sturtušu skķtahlassi viš dyr annars skóla ķ tengslum viš žessa keppni. En ętli žessi umręšuhefš sé ekki vķšar - eftir fréttum aš dęma gengur kosningabarįttan ķ Bretlandi ašallega śt į kappręšur foringjanna og kannanir į frammistöšu žeir į žeim vettvangi, sem sagt einskonar Morfķs-keppni.
mbl.is Ķslensk umręšuhefš lķkist Morfķs-keppni
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Tillögur Vinstri gręnna frį 2005-2006 um efnahagslegan stöšugleika

Žingmenn Vinstri gręnna lögšu žrisvar fram žingsįlyktunartillögur um efnhagslegan stöšugleika į įrunum 2005-2006.

 Ķ skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis 1. bindi, bls. 32, segir: „Žegar bankakerfiš var oršiš allt of stórt mišaš viš stęrš ķslensks hagkerfis žurftu stjórnvöld aš bregšast viš. Grķpa hefši žurft til ašgerša ķ sķšasta lagi į įrinu 2006 til žess aš eiga möguleika į aš koma ķ veg fyrir fall bankanna įn žess aš žaš kęmi verulega nišur į veršmęti eigna žeirra. Hvorki į žvķ įri né žvķ nęsta lögšu stjórnvöld meš afgerandi hętti aš bönkunum aš minnka efnahagsreikning sinn.“

 Į bls. 33 er mešal annars aš gagnrżnt heimilaš hafi veriš aš stunda fjįrfestingarbankastarfsemi samhliša hefšbundinni starfsemi višskiptabanka, ekki hafi veriš brugšist į fullnęgjandi hįtt viš hagsveiflum, ofženslu og vaxandi ójafnvęgi ķ hagkerfinu, įkvešiš aš lękka skatta į ženslutķma og bent er į aš žęr breytingar sem geršar voru į śtlįnareglum Ķbśšalįnasjóšs įriš 2004 hafi einnig veriš žensluhvetjandi.

 22. mars 2005 var lögš fyrir Alžingi žingsįlyktunartillaga frį žingmönnum Vinstri gręnna um ašgeršir til aš tryggja efnahagslegan stöšugleika (žskj. 1014). Žessi tillaga beindist mešal annars aš žvķ aš nį nišur veršbólgu, halda stöšugleika į vinnumarkaši, tryggja śtflutnings- og samkeppnisgreinum višunandi starfskilyrši, draga śr višskiptahalla og erlendri skuldasöfnun, višhalda stöšugleika ķ fjįrmįlalķfinu og halda aftur af skuldasöfnun heimilanna.      

 Ķ žvķ skyni er lagt til aš žeim tilmęlum yrši beint til Fjįrmįlaeftirlitsins aš hugaš yrši vandlega aš įhęttumati ķ bankakerfinu, žannig aš hrašur vöxtur śtlįna aš undanförnu skapaši ekki hęttu fyrir efnahagslķfiš, og fariš yrši yfir eiginfjįrlįgmörk og įhęttugrunn fjįrmįlastofnana ķ žvķ ljósi. Sešlabanki Ķslands ķhugi vandlega aš beita aukinni bindiskyldu hjį innlįnsstofnunum. Žį var lagt til aš falliš yrši frį eša frestaš eftir atvikum a.m.k. hluta žeirra almennu skattalękkana sem lögfestar voru fram ķ tķmann ķ desember 2004. Ķ stašinn kęmu ašgeršir til aš bęta stöšu tekjulęgstu hópa samfélagsins og barnafjölskyldna.

 Ķ greinargerš var bent į aš veršbólga vęri yfir žolmörkum (hśn fór aš vaxa žegar kom fram į įriš 2004), en žaš stofnaši kjarasamningum ķ hęttu. Višskiptahalli fęri ört vaxandi og erlendar skuldir fęru hękkandi, gengiš vęri óešlilega hįtt, mikil umsvif byggingarverktaka köllušu į aukiš lįnsfé til nżbygginga og ofan į allt žetta bęttust svo stórframkvęmdirnar fyrir austan og stękkun įlversins į Grundartanga meš tilheyrandi virkjunum. Miklu skipti aš stjórnvöld sżni viš žessar ašstęšur einbeittan vilja ķ verki til žess aš skapa į nżjan leik stöšugleika ķ efnahagsmįlum.

 Žessi tillaga var sem sagt lögš fram ķ mars 2005 en ekki tekin til umręšu.

 Um haustiš, ķ nóvember, lögšu žingmennirnir tillöguna fram aftur nįnast óbreytta (žskj. 5). Ķ greinargerš segir aš ķ ašalatrišum séu ašstęšur ķ efnahagsmįlum hinar sömu og voru į śtmįnušum nema aš enn hefši syrt ķ įlinn. „Fęstir, nema rįšherrar rķkisstjórnarinnar, neita žvķ lengur aš ašstęšur ķ efnahagsmįlum eru oršnar ķskyggilegar, svo ekki sé sagt beinlķnis hįskalegar.“

 Nś var tillagan žó tekin til umręšu og fór hśn fram dagana 13., 17. og 18. október. Fyrsta daginn var mįliš rętt ķ 45 mķnśtur og Halldór Įsgrķmsson forsętisrįšherra tók einn stjórnarliša žįtt ķ žeim. „Ég tel afskaplega mikilvęgt aš hér į Alžingi sé umręša um efnahagsmįl,“ hóf hann ręšu sķna. Hann lżsti sig sammįla markmišum tillögunar, „nema kannski žaš sem segir ķ sķšasta lišnum aš jafnvęgi nįist į nżjan leik ķ žjóšarbśskapnum almennt. Ég tel ekki aš óskaplegt hęttuįstand rķki ķ žjóšarbśskapnum eins og hv. žingmašur heldur fram. Žaš gengur vel ķ ķslensku efnahagslķfi og hv. žingmašur talar um aš viš sem stöndum fyrir rķkisstjórn landsins séum aš senda röng skilaboš.“ Steingrķmur J. Sigfśsson, sem męlti fyrir tillögunni, benti į aš margir teldu hina grķšarlegu skuldsetningu varhugaverša, en Halldór gerši lķtiš  śr henni, rķkissjóšur stęši vel, žetta vęru skuldir einstaklinga og fyrirtękja og eignir vęru į móti. „En ég held aš žaš sé samt rétt aš hafa ķ huga aš mikilvęgt er aš Ķslendingar geti tekiš žįtt ķ alžjóšavęšingunni. Margir efnast ķ alžjóšavęšingunni og mikilvęgt er aš landar okkar séu žar žįtttakendur.“ Nišurstaša hans var aš „...ķ öllum ašalatrišum er allt heldur jįkvętt ķ samfélagi okkar sem betur fer.“

 Umręšan hélt įfram 17. október og žį var žaš Einar Oddur Kristjįnsson sem tók žįtt ķ umręšunum af hįlfu stjórnarflokkanna. Ręša Einars var nokkuš merkileg, hann tók aš mörgu leyti undir meš žingmönnum Vinstri gręnna um leiš og hann gerši lķtiš śr mįlflutningi žeirra, taldi hann mótsagnakenndan og einkennast af tvķskinnungi og hręsni, einkum vegna žess aš krafa um lękkun gengisins mundi óhjįkvęmilega skerša kaupmįtt. Hann višurkenndi aš óvarlega hefši veriš fariš en: „Alla forustu ķ žessu lauslęti hafa ķslenskir bankar haft. Žeir hafa veriš mjög kęrulausir, sérstaklega ķ launamįlum og śtlįnamįlum. Žeir verša aš įtta sig į stöšu sinni ķ nżfengnu frelsi, aš žeir bera įbyrgš ķ samfélaginu og geta ekki veriš meš — jęja, viršulegi forseti — žį hegšun sem žeir hafa sżnt fram aš žessu. Žeir bera mikla įbyrgš ķ žessu opna, frjįlsa samfélagi. Žeir verša aš gęta sķn og žau mistök sem hafa veriš gerš į undanförnum missirum, menn verša aš horfa til žeirra og gęta žess aš lįta žau ekki endurtaka sig. Žaš skiptir okkur öllu mįli, vegna žess aš Ķsland hefur žessa glęsilegu stöšu, aš geta haldiš įfram sem frjįls og sjįlfstęš žjóš, öllum öšrum óhįš, aš efla atvinnulķf sitt meira og betur en ašrir. Viš eigum ótęmandi möguleika ķ žessu landi. Viš žurfum bara alltaf aš gęta okkar aš vera ekki svona óskaplega — ja, hvaš eigum viš aš segja, viršulegi forseti — vera ekki meš žennan óhemjuskap. Žetta er óhemjuskapur sem viš Ķslendingar eigum aš geta komist śt śr og vaniš okkur af.“

 Ķ lokaoršum sķnum sagši Steingrķmur J. Sigfśsson: „Žeim mun lengur sem žetta įstand varir žeim mun meiri er hęttan į harkalegri brotlendingu, į gengiskollsteypu og veršbólguskoti sem leiši yfir ķ fjįrmįlakerfiš ķ formi greišsluerfišleika o.s.frv. Hitt sem gerir įstandiš mjög varhugavert er hin grķšarlega skuldsetning, skuldsetning heimilanna, skuldsetning atvinnulķfsins og skuldsetning žjóšarbśsins śt į viš žvķ aš žjóšarbśiš og žessir ašilar eru mjög viškvęmir fyrir breytingum ķ gengi og vöxtum vegna žungrar greišslubyrši af erlendum skuldum. Heimilin eru aš vķsu sem betur fer ekki ķ stórum męli enn farin aš taka erlend lįn eša lįn ķ erlendri mynt. En lįn heimilanna eru nįnast aš uppistöšu til verštryggš žannig aš um leiš og veršbólgan hreyfir sig fer greišslubyršin af žeim lįnum upp į viš og į fulla ferš. Žess vegna er svo mikilvęgt aš reyna aš afstżra žessu žensluįstandi, žessu jafnvęgisleysi sem allir višurkenna aš er, og aš menn fari aš reyna aš nį tökum į įstandinu, snśa hlutunum viš og tryggja aš žetta geti ašlagast og komist ķ ešlileg horf įn žess aš veruleg brotlending verši.“

 Tveir žingmenn Frjįlslynda flokksins, Gušjón Arnar Kristjįnsson og Sigurjón Žóršarson tóku einnig žįtt ķ žessum umręšum og tóku undir meš flutningsmönnum tillögunnar. Tillögunni var sķšan vķsaš til sķšari umręšu og efnahags- og višskiptanefndar en dagaši žar uppi.

 En var ķ meginatrišum sama tillaga lögš fyrir žingiš 4. október 2006 (žskj. 14). Hśn kom aldrei til umręšu.

 Žingmenn Vinstri gręnna héldu žó įfram tuši sķnu viš lķtinn fögnuš og 13. mars 2008 var lögš fyrir žingiš frumvarp žeirra til laga um rįšstafanir ķ efnhagsmįlum. Um žaš uršu talveršar umręšur en allt er žaš efni ķ ašra grein.

 

Ašgeršir til aš tryggja efnahagslegan stöšugleika. 666. mįl žingsįlyktunartillaga 131. löggjafaržingi.

http://www.althingi.is/dba-bin/ferill.pl?ltg=131&mnr=666

 

Ašgeršir til aš endurheimta efnahagslegan stöšugleika. 5. mįl žingsįlyktunartillaga 132. löggjafaržingi.

http://www.althingi.is/dba-bin/ferill.pl?ltg=132&mnr=5

 

Ašgeršir til aš endurheimta efnahagslegan stöšugleika. 14. mįl žingsįlyktunartillaga 133. löggjafaržingi.

http://www.althingi.is/dba-bin/ferill.pl?ltg=133&mnr=14

 

Rįšstafanir ķ efnahagsmįlum. 486. mįl lagafrumvarp 135. löggjafaržingi.

http://www.althingi.is/dba-bin/ferill.pl?ltg=135&mnr=486


Fulltrśarįš St.Rv. hafnar žvķ aš öll žjóšin hafi spilaš meš

Eftirfarandi įlyktanir voru samžykktar į fundi fulltrśarįšs Starfsmannafélags Reykjavķkurborgar 14. aprķl 2010:

 

Įlyktun

Fundur Fulltrśarrįšs St.Rv. haldinn 14. aprķl 2010 fagnar žvķ aš skżrsla rannsóknarnefndar Alžingis skuli loks vera komin śt. Mikilvęgt er aš hśn verši nżtt vel til aš gera upp ašdragandann aš hruninu og skoša hvaš beri aš varast ķ uppbyggingu samfélagsins.

Fundurinn hafnar žeirri kenningu, sem margir bera nś fram, aš öll žjóšin hafi spilaš meira og minna meš. Žótt mikilvęgt sé aš horfa til alls samfélagsins, žį er slķk kenning einungis til žess fallin aš breiša yfir įbyrgš žeirra sem hana bera raunverulega, auk žess sem hśn vanviršir žį fjöldamörgu sem aldrei spilušu meš og sem żmist gagnrżndu opinberlega žį žróun sem var ķ gangi eša horfšu į meš undrun og vanžóknun.

Žróunin sem leiddi til bankahrunsins var margslungin og auk einkavęšingar bankanna og óįbyrgs reksturs žeirra voru fjölmörg önnur fyrirtęki einkavędd og unniš aš einkavęšingu ķ heilbrigšiskerfinu og öšrum žįttum almannažjónustu. Markvisst var unniš aš markašsvęšingu alls samfélagsins. St.Rv. įsamt heildarsamtökunum BSRB gagnrżndi žessa žróun allan tķmann.

 Mešan hluti žjóšarinnar aušgašist į tį og fingri og sumir svo undrun sętti žokušust launakjör almenns launafólks hęgt upp į viš og margir sįtu alltaf uppi meš skammarlega lįg laun.

St.Rv. hélt uppi įbyrgri barįttu fyrir bęttum kjörum félagsmanna sinna. Nś, žegar laun flestra almennra launamanna hafa fariš lękkandi aš raungildi frį įrinu 2008 og tępt įr er lišiš frį undirritun stöšugleikasįttmįlans, horfum viš upp į aš žeir sem mesta įbyrgš bera į hruninu valsa enn um meš fjįrmagn og fyrirtęki eša sitja ķ valdastöšum.

Žótt mikilvęgt sé aš allir taki höndum saman er lķka mikilvęgt aš horfast ķ augu viš aš sį hluti žjóšarinnar, sem hefur aušgšast į braski undanfarinna įra, ętlar sér aš halda žeim auši og vill endurreisn ķ sama stķl.

St.Rv. hafnar žvķ aš taka į sig byršarnar mešan aršręningjarnir halda sķnu. St.Rv. hafnar endurreisn ķ gamla stķlnum og krefst uppbyggingar samfélags jafnašar, réttlętis og velferšar fyrir alla.

Įlyktun

Fundur Fulltrśarrįšs St.Rv. haldinn 14. aprķl 2010 lżsir vanžóknun į žeim miklu launa og bónusgreišslum sem hafa višgengist innan fjįrmįlakerfisins, fyrirtękja og stofnana ķslensks samfélags.  Fulltrśarįš St.Rv. kallar eftir aš launagreišslur til stjórnenda fyrirtękja og stofnana ķslensks samfélags verši hógvęrar og ķ samhengi viš almenn launakjör.

 http://www.strv.is/frettasida/nr/626/

 

 


Hver eru kjör stjórnenda Icelandair?

Hefur nokkur tékkaš į hver kjör stjórnenda Icelandair og Icelandair Group eru? Nś veit ég ekki hver žau eru og kannski eru žau innan ešlilegra marka. En žegar talaš er um aš setja lög į flugvirkja, žį mętti kannski ķhuga hvort ekki vęri hęgt aš setja lög į sjįlftökulišiš sem vešur uppi eins og enn sé įriš 2007. Nś skilst mér aš Ķslandsbanki hafi eignast stóran hluta ķ Icelandair Group. Var ekki veriš aš rįša žar stjórnarformann um daginn į įgętis kjörum?
mbl.is Ręša lög į verkfall flugvirkja
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vinstri stjórnin og stéttarešli rķkisins

Birtist ķ Smugunni 3. desember 2009

Ķ nżjasta hefti Skķrnis (haust 2009) er athyglisverš grein eftir Ólaf Pįl Jónsson žar sem hann fjallar um samfélag og stjórnkerfi į Ķslandi og žaš uppgjör sem žarf aš verša eftir haustiš 2008. Ķ žessari grein getur hann žess aš Alžingi eigi samkvęmt stjórnskipan rķkisins aš vera ķ senn samręšuvettvangur og löggjafi um grundvallaratriši ķ stjórn rķkisins. Raunin sé hins vegar sś aš Alžingi sinni hvorugu hlutverkinu meš sómasamlegum hętti. Hvaš sķšarnefnda hlutverkiš snertir segir hann žingiš vera vart nema skopmynd af žvķ sem žvķ er žó ętlaš aš vera og žaš birtist best ķ žvķ aš mįlžóf hefur veriš helsta leiš minnihluta til aš hafa įhrif į framgang mįla, rök skipti engu mįli, gagnrżni sé ekki svaraš. Įstęšan sé sś aš Alžingi er fyrst og fremst vettvangur valdabarįttu (s. 292-293).

 

Flokksręši?

Ķ žessu samhengi er vert aš leiša hugann aš žvķ aš Alžingi skiptist venjulega ķ meirihluta og minnihluta og yfir minnihlutann er haft sérstakt orš, stjórnarandstaša. Žetta orš segir mikiš, ķ žvķ felst sś hugmynd aš Alžingi starfi ekki saman, žar sameinast žingmenn ekki til aš vinna samfélaginu sem mest gagn, heldur er minnihlutanum ętlaš aš vera ķ andstöšu viš meirihlutann og žvęlast fyrir honum. Į móti tekur meirihlutinn aš sjįlfsögšu sem minnst mark į minnihlutanum, andstöšunni, og kemur ķ veg fyrir aš hann komi nokkru mįli aš. Žetta į raunar lķka viš um sveitarstjórnir, alla vega ķ stęrri sveitarfélögum, žó aš minnihlutinn sé ekki kallašur stjórnarandstaša žar. Um žaš skrifaši ég litla grein aš loknum sveitarstjórnakosningum voriš 2006.

 Ķ bśsįhaldabyltingunni sķšastlišinn vetur var mjög kallaš eftir öšrum vinnubrögšum į Alžingi, žaš var mjög gagnrżnt sem og stjórnmįlaflokkarnir. Margir töldu „flokksręši" mikinn skašvald ķ ķslenskum stjórnmįlum og žaš rįša nokkuš miklu um žessi vinnubrögš į Alžingi, žar sem flokkarnir hugsi mest um eigin hag og sé kappsmįl aš halda hinum flokkunum nišri. Hafi einhver haldiš aš įstandiš į Alžingi skįnaši ķ kjölfar bśsįhaldabyltingarinnar, žį voru žaš miklar gyllivonir. Einmitt žegar ętla mętti aš žingmenn sneru nś bökum saman til aš bjarga žjóšinni upp śr žeirri forarvilpu sem hśn var lent ķ er stjórnarandstašan hatrammari en nokkru sinni fyrr og umręšur į Alžingi hafa aš undanförnu einkennst af frammķköllum og stóryršum sem ekki žekkjast annars į samkomum ódrukkins fólks.

 

Stéttaskipting

Ég held žó aš sökina sé ekki sķšur og kannski miklu fremur aš finna ķ öšru fyrirbęri ķslensks samfélags, fyrirbęri sem hefur veriš furšu lķtiš til umręšu aš undanförnu. Žaš er stéttaskiptingin. Ķ framhjįhlaupi mį geta žess aš žegar žessi orš eru „gśgluš" į netinu, žį kemur oršiš „flokksręši" fyrir 15.400 sinnum en „stéttaskipting" ašeins 8.350 sinnum (athugaš 2.12.2010). Sem sagt nęrri helmingi sjaldnar. Og viš snögga skošun viršist ķ flestum tilfellum ekki vera fjallaš um stéttaskiptingu ķ ķslensku samfélagi nśtķmans.

Ķ grein sinni vķsar Ólafur Pįll (s. 298) til umfjöllunar Johns Rawls um fimm žjóšfélagsgeršir meš tilliti til hugmyndar hans um réttlįtt samfélag. Ein žessara žjóšfélagsgerša er kapķtalķskt velferšarrķki, en Ólafur Pįll gerir rįš fyrir aš ķslenskt samfélag sķšustu įratuga fari nęst žvķ aš falla undir žį žjóšfélagsgerš. Samkvęmt Rawls „leyfir kapķtalķskt velferšarrķki aš lķtill hluti borgaranna sé nęr einrįšur um framleišslutękin" (s. 298). „Žaš leyfir mjög mikinn ójöfnuš ķ eignarhaldi į raunverulegum veršmętum (framleišslutękjum og nįttśrulegum aušlindum) žannig aš stjórn efnahagslķfsins og verulegs hluta af pólitķsku lķfi hvķlir ķ fįrra höndum" (s. 300). Og Ólafur Pįll bętir viš aš „efnahagslegur aušur er [ķ kapķtalķsku velferšarrķki] įvķsun į įhrif og völd sem nį langt śt fyrir mörk efnahagslķfsins, m.a. inn į vettvang stjórnmįlanna" (s. 301). Žetta minnir óneitanlega į hugmyndir marxista um stéttarešli rķkisins, žótt Ólafur Pįll nefni žaš ekki beinum oršum ķ grein sinn.

 

Rķkiš verkfęri aušstéttarinnar

Breski stjórnmįlafręšingurinn Ralph Miliband skrifaši ķ bók sinni, The State in Capitalist Society, sem kom śt įriš 1969:

Jįkvęš afstaša rķkisstjórna ķ žróušum aušvaldslöndum til hins einkarekna hagkerfis og trś žeirra į aš žetta kerfi sé skynsamlegt veldur žvķ fyrst og fremst aš svigrśm til aš leysa żmis vandamįl veršur mjög takmarkaš. Raymond Aron hefur skrifaš aš „žaš er ljóst aš ķ stjórnkerfi, sem byggist į einkaeignarrétti į framleišsluöflunum, geta žau stefnumiš, sem löggjafarsamkoman og rįšherrarnir fylgja, ekki gengiš ķ berhögg viš hagsmuni eigendanna." Hann telur žessa fullyršingu svo augljósa aš meš henni sé ekki veriš aš upplżsa neitt. Hśn ętti kannski aš vera svo augljós, en hśn viršist ekki vera žaš fyrir flesta vestręna stjórnmįlafręšinga. Žeir įlķta ekki aš rķkiš dragi taum kapķtalķskra hagsmuna eins og prófessor Aron fullyršir.

Žessi tilhneiging hefur geysimiklar afleišingar fyrir hin pólitķsku stefnumiš. Ef rķkiš į aš leysa eša greiša śr langri flękju efnahagslegra eša félagslegra vandamįla krefst žaš einmitt žess aš rķkisstjórnir verša aš vera viljugar til aš ganga ķ berhögg viš žessa hagsmuni. Žaš hefur gķfurlegar afleišingar fyrir lķfiš ķ slķkum samfélögum ef rķkisstjórnirnar hafa ekki vilja til žess. Ef rķkisstjórn stęši frammi fyrir stórum glępahring og sagt vęri aš enginn gęti bśist viš aš hśn mundi ganga ķ berhögg viš hagsmuni hans, žį žętti vęntanlega engum žannig fullyršing vera svo sjįlfsögš aš hśn segši ekki eitthvaš um ešli og hlutverk slķkrar rķkisstjórnar. Žaš sama į viš um fullyršinguna sem prófessor Aron settur fram svo léttilega og żtir til hlišar. (bls. 87-88)

Einhverjum lesanda kemur kannski ķ hug nśverandi rķkisstjórn Ķslands, rķkisstjórn Samfylkingar og Vinstri gręnna, rķkisstjórn sem hefur kallaš sig fyrstu hreinu vinstri stjórnina į Ķslandi, stjórn sem hefur norręnt velferšarsamfélag aš markmiši. Og hér meš sé eitthvaš sagt um ešli og hlutverk žeirrar rķkisstjórnar. Žaš mį vel vera, en žaš er žį ekki ešli og hlutverk žeirrar rķkisstjórnar śt af fyrir sig, heldur er žaš ešli og hlutverk slķkrar rķkisstjórnar, žaš er hvaša rķkisstjórnar sem fer meš stjórnartaumana ķ ķslenska aušvaldsrķkinu.

 

Stjórnmįlaflokkar eignastéttarinnar

Ķ bók sinni fęrir Ralph Miliband rök fyrir žvķ, meš tilvķsunum ķ rannsóknir į samfélögum ķ Vestur-Evrópu og Noršur-Amerķku, aš aušvaldssamfélög séu stéttskipt samfélög. Žaš į einnig viš um Ķsland, žótt žaš skipi eflaust nokkra sérstöšu vegna fįmennis og žess hve ungt žaš er sem aušvaldssamfélag, fullmótaš ekki mikiš meira en aldargamalt. Miliband fęrir lķka rök fyrir žvķ aš eignastéttin eša borgarastéttin sé valdastétt ķ aušvaldssamfélaginu og völd hennar séu ekki bara hrein efnahagsleg völd heldur lķka pólitķsk. Rķkiš, sem er ekki bara rķkisstjórnin, er meira og minna ašlagaš hagsmunum borgarastéttarinnar, hinum kapķtalķsku hagsmunum, rķkisstjórnin er hįš žessu stéttarešli rķkisins og efnahagslegum og pólitķskum völdum borgarastéttarinnar. Borgarastéttin, eignastéttin, ręšur framleišslutękjunum og miklum hluta fjįrmagnsins ķ samfélaginu en hśn hefur lķka sķna fulltrśa ķ pólitķska kerfinu, ķ löggjafaržinginu gegnum stjórnmįlaflokka sķna (hér fyrst og fremst Sjįlfstęšisflokkinn en einnig Framsóknarflokkinn) og ķ stjórnkerfinu gegnum embęttismenn. Žetta var mjög augljóst lengst af į sķšustu öld žegar stjórnendur Sjįlfstęšisflokksins, žingmenn og rįšherrar voru margir hverjir tengdir helstu stjórnendum ķslenskra fyrirtękja nįnum fjölskylduböndum.

Žessir flokkar, einkum Sjįlfstęšisflokkurinn, hafa ķ raun fyrst og fremst boriš hag borgarastéttarinnar, hina kapķtalķsku hagsmuni, fyrir brjósti. Žaš var ķ samręmi viš žaš sem žeir stóšu fyrir innleišingu nżfrjįlshyggjunnar į Ķslandi og vķštękri einkavęšingu og drógu śr żmsum hömlum į frelsi til fjįrmįlabrasks. Žaš leiddi til enn meiri stéttaskiptingar į Ķslandi, žó svo aš aukiš svigrśm hafi hleypt żmsum misjafnlega kśltķverušum nżgręšingum inn ķ žokkalega gróinn garš ķslenskrar borgarastéttar. En stefna žessara flokka er ķ žessa įtt, žeir fara mismunandi beint og mismunandi hratt eftir ašstęšum, en meginstefnan er žessi. Žeir ętla sér ekki aš leyfa „fyrstu hreinu vinstristjórninni" į Ķslandi aš leika lausum hala. Žaš žarf žvķ ekki aš koma neinum į óvart žótt į Alžingi rķki ekki einhugur um stefnuna upp śr foraši hrunsins. Sjįlfstęšisflokkurinn og Framsóknarflokkurinn, alla vega aš hluta, ętla sér, og žaš er beinlķnis žeirra hlutverk, aš gęta žess aš hagmunir eignastéttarinnar, borgarastéttarinnar, verši ekki fyrir borš bornir.

 

Hinir kapķtalķsku hagsmunir, norręnt velferšarsamfélag og utanžingsstjórn

En sś varnarbarįtta fer ekki ašeins fram inni į Alžingi, hśn fer fram śti um allt samfélagiš, ekki sķst ķ atvinnulķfinu. Reyndar er žessi barįtta engin óskapleg varnarbarįtta. Stjórnkerfiš er fullt af tregšu, oft ómešvitašri, gegn žvķ aš hinum kapķtalķsku hagsmunum sé stefnt ķ hęttu og meira aš segja gętir žeirrar tregšu ķ sjįlfum stjórnarflokkunum, flokkum hinnar „hreinu vinstristjórnar", žótt ķ mismiklum męli sé. Upp til hópa gengu sósķaldemókrataflokkar Evrópu, systurflokkar Samfylkingarinnar, nżfrjįlshyggjunni į hönd žegar uppgangur hennar var sem mestur.

Flokkur sem ętlar sér frama ķ hinni opinberu stjórnmįlabarįttu, gegnum žing og rķkisstjórn, gengur aldrei til fulls gegn hinum kapķtalķsku hagsmunum, ekki heldur flokkur eins og Vinstrihreyfingin gręnt framboš, hversu almenn skošun sem žaš er innan hans aš aušvaldsskipulagiš sé helsta hindrunin ķ vegi stefnumįla hans. Žess vegna var žaš rökrétt fyrir sķšustu kosningar, kosningar sem bśast mįtti viš aš fleyttu Vinstri gręnum inn ķ rķkisstjórn, aš flokkurinn byši upp į „norręnt velferšarsamfélag" sem valkost. Į kjördag 25. aprķl 2009 mįtti lesa į heimasķšu flokksins: „Ķ kosningunum ķ dag veljum viš nżja framtķš fyrir Ķsland. Viš Vinstri gręn höfum bošiš upp į skżran valkost viš žį hugmyndafręši sem beiš skipbrot sķšastlišiš haust. Sį valkostur er norręnt velferšarsamfélag."

Flokkur sem reiknar meš aš komast ķ rķkisstjórn ķ aušvaldsrķkinu Ķslandi getur ekki gefiš mikiš stęrra kosningaloforš įn žess aš ganga ķ berhögg viš grunnstošir aušvaldssamfélagsins. Norręnt velferšarsamfélag er kapķtalķskt velferšarsamfélag, sem John Rawls segir aš leyfi „aš lķtill hluti borgaranna sé nęr einrįšur um framleišslutękin". Norręnt velferšarsamfélag er kannski meš žvķ skįsta ķ flokki žessara samfélaga, og kannski of gott til aš ķslensk borgarastétt sé tilbśin til aš leyfa žaš nśna, hśn žyrfti einfaldlega aš fórna of miklu viš nśverandi ašstęšur.

Žótt żmislegt megi finna aš ķslensku stjórnmįlakerfi sem slķku, žį er žaš ekki göllum žess aš kenna, sem slķkum, aš ekki gengur betur aš bjarga ķslenskri alžżšu upp śr forašinu. Sumir kalla nś eftir utanžingsstjórn, neyšarstjórn utan žings, en slķk stjórn vęri lķka bara rķkisstjórn ķ stéttarsamfélagi žar sem eignastéttin hefur ķ sķnum höndum hin efnahagsleg völd aš mestu leyti, hefur vķštęk pólitķsk völd og rķkiskerfiš meira og minna į sķnu bandi, allavega žegar kemur aš žvķ aš hrófla eigi viš grundvallarhagsmunum hennar. Valdastéttin mundi einfaldlega aldrei leyfa aš slķk stjórn yrši mynduš nema hśn hefši žar veruleg ķtök. Nema hśn yrši knésett ķ heiftarlegri stéttabarįttu.

Heimildir:

Ólafur Pįll Jónsson. 2009. Lżšręši, réttlęti og haustiš 2008. Skķrnir, 183, 181-307.

Einar Ólafsson. 2006. Lżšręšiš į hlišarlķnunni. Morgunblašiš, 7. jśnķ 2006. http://notendur.centrum.is/einarol/lydraedi.html (sótt 2.12.2010).

Ralph Miliband. 1969. The state in capitalist society. Hér vitnaš til norskrar śtgįfu, Statsmakten i det kapitalistiske samfunn, Pax 1970.

Vinstrihreyfingin gręnt framboš. Norręnt velferšarsamfélag. http://www.vg.is/frettir/eldri-frettir/nr/4147 (sótt 2.12.2010).


 


Hvaš er svona merkilegt viš žaš – aš höndla meš aura?

Žetta er athyglisverš frétt. Fjįrmįlarįšherrar G20-rķkjanna žurfa aš koma sér sérstaklega saman um hvernig eigi aš mešhöndla kaupauka stjórnenda fjįrmįlafyrirtękja. Einhvern veginn hefur žótt sjįlfsagt aš žeir fįi rķflega kaupauka fyrir įrangur ķ starfi, og enn žykir žaš sjįlfsagt žótt naušsyn žyki aš setja einhverjar hömlur į gręšgina.

Hvaš er merkilegra viš įrangur fjįrmįlafyrirtękja en annarrar starfsemi? Raunar eru fjįrmįlafyrirtękin ekki aš framleiša neitt žó aš vissulega skipti žau mįli ķ starfsemi samfélagsins og framleišslu žess. En žau skipta ekki meira mįli en sjįlf framleišslufyrirtękin (žar žekkist aušvitaš akkorš og bónusar, en ekki ķ žeim męli aš fjįrmįlarįšherrar G20-rķkjanna žurfi aš eyša tķma ķ aš setja žeim reglur), nś eša skólarnir, sjśkrahśsin og önnur samfélagsleg starfsemi.

Er ekki kominn tķmi til aš endurskoša fjįrmįlakerfiš ķ heild - skipulag žess og ekki sķšur tilgang? Eins og žaš er nśna, einkum žegar įrangurinn er mestur, er žaš fyrst og fremst afętukerfi, aršrįnskerfi - eša af hverju sitjum viš uppi meš ęseif? Žar skilušu kaupaukarnir sér heldur betur (meš langtķmaįrangri)!

http://notendur.centrum.is/~einarol/bankar.html


mbl.is Samkomulag um kaupauka
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Semjum um C Jam Blues

Ég var ķ gęrkvöldi į dżrlegum tónleikum ķ Išnó til heišurs hinum sķunga Gušmundi Steingrķmssyni įttręšum, sem hefur setiš viš trommurnar og séš um taktinn ķ ķslensku djassi og dęgurlögum ķ 65 įr. Og hann sat viš trommusettiš ķ gęrkvöldi og var ekki ellimóšur. Yngri menn spilušu meš honum, Gunnar Hrafnsson į bassa, Björn Thoroddsen į gķtar, sem ég man eftir kornungum ķ Stśdentakjallaranum meš žeim nöfnum Steingrķmssyni og Ingólfssyni, einn af mörgum sem gengu gegnum djassakademķu žeirra, og į pķanóiš var hollenskur snillingur, Hans Kwakkernaat.

Prógrammiš var kannski ekki žaulęft en žvķ meira lķf ķ žvķ. Björn sį um kynningar og gat žess aš pķanistinn vęri hollenskur og žaš žyrfti svolitlar samningavišręšur um framvindu tónleikana,  „og nś höfum viš nįš samkomulagi um C Jam Blues".

C Jam Blues Duke Ellingtons (eša Barney Bigards, sem sumir telja hafa samiš lagiš) hefur veriš leikinn inn į ótal hljómplötur, bęši af  hljómsveit meistarans sjįlfs og ótal öšrum meisturum. Hlustum į C Jam Blues, žar sem sorgin og sśtin eru ofin inni ķ gįskafullan taktinn og hrist žar til hśn gufar upp ķ yndislegri afslöppun sveiflunnar. Ef viš eigum aš setja okkur eitthvert markmiš, žį ęttum viš aš setja okkur sķdjammblśs-markmiš, sem er einfaldlega žaš markmiš aš vera ekki meš einhvern rembing og merkilegheit, gróšafķkn og valdagręšgi, heldur finna hina sameiginlegu sveiflu sem hęgt er aš spinna śt frį, hvert į sinn hįtt en žó saman, rétt eins og žeir geršu snillingarnir ķ Išnó ķ gęrkvöldi. Og loks verši engar millirķkjadeilur alvarlegri en svo aš žęr verši hęglega leystar meš žvķ aš spila C Jam Blues og taka nokkur létt dansspor.

 

http://www.jazzstandards.com/compositions-1/cjamblues.htm

 


Jöršin snošuš

Eftir sķšustu tilfęringar hjį Strętó, žegar allar leišir voru settar į hįlftķma frest, fann ég upp į žvķ aš ég kęmist į réttum tķma ķ vinnuna meš žvķ aš ganga heiman frį mér śr Trönuhjalla ķ Kópavogi nišur ķ Mjódd ķ staš žess aš taka vagninn viš Nżbżlaveg. Žetta er lengri ganga en į móti kemur meiri hreyfing og auk žess notaleg gönguleiš. Leišin liggur um undirgöng undir Nżbżlaveg og sķšan um gróiš land milli Smišjuhverfisins og Reykjanesbrautar og svo undir hana um undirgöng. Dįlķtill nišur frį umferšinni en ķ žessu gróna landi hafa mér til augnayndis veriš aš spretta allskonar blómjurtir. Eftir aš hafa rennt yfir kreppufréttirnar ķ dagblöšunum meš morgunkaffinu hefur žessi göngutśr lyft anda mķnum ofurlķtiš og žį ekki sķst villtur blómgróšurinn: smįri, gulmašra, hvķtmašra, hundsśrur, marķustakkur, raušsmįri, blóšberg og svo er umfešmingsgras aš skrķša mešfram gangstķgnum meš blįu blómin sķn. Ķ gęrmorgun var svo allt oršiš gult, litlu fķflarnir, hvaš heita žeir, undafķflar eša eitthvaš svoleišis, höfšu skyndilega blómstraš. Ekki veitti mér af žessari upplyftingu villiblómanna ķ morgun, en ę, žį höfšu slįttumennirnir fariš žar um. Engin blóm, bara snošuš jöršin, eins og henni hefši veriš refsaš fyrir lauslęti. Žó höfšu slįttumennirnir hlķft umfešmingsgrasinu. Žökk fyrir žaš.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband